Miškų kirtimų rūšys ir taisyklės

Nors viešojoje erdvėje pasirodo paspėliojimų ar net pasipiktinimo vykdomais miškų kirtimais, dauguma jų vykdomi ne chaotiškai, o laikantis tam tikrų, visiems privalomų taisyklių. Kadangi miško, jo biologinės įvairovės svarba visuotinai pripažįstama šalies ekosistemai, miškininkystės verslu užsiimantys asmenys ar įmonės negali elgtis bet kaip. Kirtimus reguliuojantis Miškų įstatymas ir aplinkos ministro patvirtintos Miško kirtimo taisyklės skirtos ne tik tvarkingam miškų kirtimui, bet ir iškirstų plotų atsodinimui bei priežiūrai. Apie jas plačiau – šiame straipsnyje.

Miško kirtimo rūšys – kokios jos?

Bendriausiai miško kirtimai skirstomi į šias kategorijas:

• Pagrindinius miško kirtimus.
• Tarpinius kirtimus.

Abejos šios grupės dar turi ne vieną poskyrį, kurie apibūdina, kaip ir koks miškas kertamas. Vis dėlto ryškiausias skirtumas tarp dviejų šių grupių yra tai, kad pagrindiniai miškų kirtimai vykdomi pribrendusiuose, pusamžiuose ir vyresniuose medynuose. Pardavimui skirta mediena gaunama vykdant būtent pagrindinius miškų kirtimus. Tuo tarpu tarpiniai kirtimai skirti biologinės įvairovės išsaugojimui, sanitarinės miškų būklės gerinimui ar rekonstrukcijai. Jų metu dažniausiai kertami ar retinami jaunuolynai, taip pat miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis.

Pagrindiniai miško kirtimai skiriasi savo intensyvumu. Pagal tai jie skirstomi į:

• Plynuosius.
• Atvejinius.
• Atrankinius.

Pagrindinių kirtimų biržės nustatomos pagal medžių rūšį, amžių ir miškų grupę. Anksčiausiai galima pradėti kirsti ūkiniuose miškuose (IV grupės) augančius baltalksnynus, sulaukusius 31 metų, ir drebulynus, sulaukusius 41 metų. Vėliausiai galima kirsti draustinių teritorijose esančius pušynus (171 metų) ir ąžuolynus (201 metų). 

Ką apibrėžia Miško kirtimo taisyklės?

Kurį laiką pagrindinius ir tarpinius – ugdomuosius ar sanitarinius – kirtimus apibrėžė skirtingos taisyklės. 2010 metais Aplinkos ministerija patvirtino Miško kirtimo taisykles – įvairių nuostatų rinkinį, išsamiai apibrėžiantį bei reguliuojantį šią veiklą. Jose galima rasti tiek pagrindinių terminų apibrėžimų (pavyzdžiui, kokios yra medynų rūšys), tiek nurodymų, kaip vykdyti kirtimus. Šis dokumentas numato ir kada galima ar draudžiama vykdyti kirtimus (nuostatos skiriasi, priklausomai nuo medžių rūšies, meto laiko ar oro temperatūros).

Miško kirtimo taisyklės sudarytos atsižvelgiant į daugybę faktorių: Lietuvos miškų būklę, saugomos gyvūnijos įvairovę, metų laikų temperatūrą, medžių rūšių savybes ir kitus ypatumus. Pagrindinė jų paskirtis – reglamentuoti kirtimus taip, kad būtų vykdoma tvari miškininkystė, sudaranti sąlygas miškams tinkamai atsinaujinti bei išsaugoti gyvūniją, ypač nykstančias jos rūšis. Bet kokios rūšies, tiek pagrindinius, tiek tarpinius kirtimus vykdantys asmenys privalo šių taisyklių laikytis.